Tai papiešia, tai pamaigo telefoną. Galiausiai kai nebeišsisiunčia sms atsidūsta, padeda sąsiuvinį į šalį ir patogiau atsirėmusi į antkapį užverčia galvą į viršų. Nifiga nieko ji nebesupranta kas vyksta, toks jausmas, kad pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, o blogiau tariant tiesiog slysta iš po kojų. Sėdi tokia pusiau susigrūzinusi ir be nuotaikos, mhm, tiesiog smagumėlis kita žodžio prasme.

Nusprendusi pradėt savo ekskursiją po miestelį nuo kapinių, atsibeldė čia. Jos nedomino senieji kapai, labiau traukė čia, mat tikėjosi daugiau sužinot. Bevaikštinėdama pamatė merginą ir lėtai patraukė link jos. Dar būdama gana toli jai pamojo.
-Sveika,- išsišiepė savo firmine šypsenėlė ir priėjo prie merginos. "Vampyrė" šyptelėjo pagalvojusi.

Kadangi buvo užvertusi galvą į dangų gan lėtokai pasuko į atėjusios merginos pusę. Kiek prisimerkusi ją nužvelgė, nematyta.
- Sveikute, - pasisveikina taipogi ir nusišypso kiek per menkai negu ji. Pasidėjo telefoną iš akiračio, o sąsiuvinį susigrūdo į tašę, vėl pakėlė akeles į ją.

Kaylee atrodė lyg iš kitos epochos, nors ir vilkėjo gana šiuolaikiškus drabužius. Vampyrei betiesiant ranką, suskambčiojo jos apyrankė, papuošta daugybe antikvarinių karoliukų. Kaylee žvilgsnis rodė, jog mergina tarsi kažką slepia, kūrė paslaptingumo įpūdį, ir kaip jau įprasta ji skleidė tą keistą energiją, prikaustančią prie jos visų žvilgsnius.
-Aš Kaylee,-šyptelėjo keistai derančia prie visko, lengva šypsenėlė. Šviesūs plaukai buvo kiek pavelti.

Mintyse ramiai įvertina merginą, per tiek nedaug metelių kiek ji gyvena neteko dar tokios matyti, net mintyse nesugeba normaliai apibūdinti tokios personos. Suklapsėjo akutėms.
- Lucy, - prisistato lengvai paspausdama jos ranką ir nusišypso. - Malonu susipažinti, - linkteli.
Kol kas dar neįsitikino, bet iš pačios merginos galima nuspręsti, kad kol kas ji su taikiais ketinimais, nors ką gali žinoti kas slypi viduje.. gal tik tokį įvaizdį sukelia ta keistoji jaučiama energija.

-Man tai pat,- linktelėjo ir gana atsargiai ištraukė savo ranką.-Tu vietinė?
Savo tyliu, ramiu balseliu paklausė. Visgi šiandien Kaylee ramumo įsikūnijimas, nors Christian ir kiek paerzino ją. Atsargiai pasirėmusi į antkapį žvalgėsi. Vampyrės judesiai tiko prie jos iš pažiūros kiek trapios išvaizdos, bet nederėjo su jos žvilgsniu.

Susipainiojo savo mintyse, visgi meta viską iš galvos, nes per daug jau visokių minčių sukasi apie šią merginą. Pastaruoju laiku ji viską per daug smarkiai ima į galvą ir bando analizuoti kas kaip. Lėtai pakyla nuo žemės, atsistojusi pasivalo prilipusias žemes ir pasiremia į antkapį būdama prieš Kaylee.
- Taip, aš vietinė, - linkteli maloniai nusišypsodama. - O tu manau nevietinė? - kiek atsargiai paklausė ir kilstelėjo antakiuką.

Taip pat atsakė jai gana malonia šypsena ir nužvelgė Lucy išvaizdą.
-Ne, atvykau čia tik šiandien,- prikando lūpą ir priėjo arčiau Lucy. Pirštais lengvai suėmė jos sruogą ir švelniai perbraukė.
-Tavo labai dailus veidelį ir primeni man kai ką,- nusišypsojo ir atsitraukė. Kaylee kaip visad elgėsi keistai, bet niekad nesuko galvos apie tai ką kiti pagalvos.

- Aišku, - lengvai numykia ir linkteli. Pasekė akimis jos veiksmus ir kiek prisimerkė. Tai pasirodė tikrai labai keistai, tačiau sureagavo gan ramiai.
- Ir ką gi primenu? - pasiteirauja ir kiek pakreipia galvą. Visgi tas jos smalsumas, viskas domina.

-Žinojai, kad smalsumas pražudė katę?- kilstelėjo antakį ir nusijuokė gana skardžiu juoku, kol galiausiai surimtėjo ir nukreipė žvilgsnį kažkur į tolį. Per daugybę metų Kaylee neteko daug pažįstamų, tad su kitų mirtimis jau seniai išmoko susitaikyti lengvai. Nors Lucy priminė jai Kristie ne tiek iš išvaizdos, o kiek iš šypsenos ir akių, bet vistiek įžvelgusi šiokį tokį panašumą, prisiminė savo seserį.

- Šiaip nežinojau,bet manęs tai negąsdina, - tyliai nusijuokia, pagalvojus kas gali vis dar būti, tai baisiau už šį teiginį. Patyrinėja jos veido bruožus. - Na, jei nenori pasakyti ar ko prisiminti, tai taip ir sakyk, - mirkteli. - Niekad iki galo neklausinėju jei to nenori, - nusišypso. Kažkaip labai lengvai jaučiasi prie šios merginos, nes prie kitų nepažįstamų taip tikrai nebūtų.

Atsisuko į ją ir šyptelėjus linktelėjo.
-Žinosiu,- ramiai atsakė ir pasitaisė į akis krentančius plaukus. Kaskart jai pajudėjus, karoliukai suskambčiodavo, sukurdami keistą įspūdį.

Linkteli ir pažvelgia į merginą.
- Tai kokie vėjai atpūtė į šį miestelį? - pasiteirauja įdomumo dėlei, juk toks mažas miestelis, o visus taip traukia.

Legvai gūžtelėjo pečiais.
-Tikriausiai šis miestelis tikrai toks mažas, kad kiekvienas kurį sutinku manęs klausia to paties,- atsiduso ir svarstė ką atsakius šįkart.-Turiu šiokių tokių planų, bet šiaip mane čia atvedė smalsumas.

- Todėl, kad čia dauguma visus jau pažįsta, - linkteli, aiškiau ir būti negali. Atsisėda ant antkapio ir gan patogiai įsitaiso. Tuomet vėl pakelia savąsias akis į merginą. - Sakai atvedė smalsumas.. - nutęsia kiek mąsliai. - Tuomet ką jau tokio tikiesi čia išvysti? - domisi, reikia juk žinoti daugmaž kokia ji persona, kiekvienas naujas narys miestelyje yra gan įdomus.

-Atleisk, papasakosiu kitą kartą. Turiu eiti,- šyptelėjo ir pamojavusi pradingo.

((sorry, laiko nėra))

Dar spėjo pamojuoti prieš jai dingstant. Ramiai pasidairė į šalis ir taip paliko besėdėti ant antkapio. Kiek viską pergalvojo, keistai pradėjo klostytis visi reikalai, bet greitai išmeta iš galvos. Vėl išsitraukia savo sąsiuvinį tik šį kartą ne piešia, o kažką ima rašyti.

Iš kasdienybės nuobodulio Anna greit čia nukako , prisėdo prie paminklo ir pradėjo paišaliones.

Kilstelėjo akeles nuo sąsiuvinio ir nebūtu ji jei nepastebėtų kažkokios merginos. Wow, pasirodo ne ji viena vaikšto su šūsnimis sąsiuvinių, nes mėgsta piešti. Stryktelėjusi nuo antkapio nusliūkino prie merginos ir stovėdama jai už nugaros žvilgtelėjo pro jos petį.
- Sveika, - gan linksmai pasakė, viena akim užmatė jos paišaliones ir kiek atsitraukė, visgi neaišku dar kokia bus merginos reakcija.

Anna atsisuko
-Sveika, džiugiai
Pamačiusi,kad nepažįstamoji kas kart dirsteli į jos paišalonė, nusuko viską kiton pusėn.

Kiek iškelia rankas į viršų tarsi parodydama jog taikūs tikslai.
- Neblogos paišalionės, - šypteli pasakiusi ir nuleidžia rankas. Nedaug ten ką užmatė, bet kiek pamatė tiek pakako. - Beje aš Lucy, - prisistatė prisiminusi, nes kažkur kitur mintyse klaidžiojo. Visgi neįprastai keistai ji jautėsi šiuo metu, tarsi būtų ne savame kailyje.

Anna nerangiai atsistojo
-Aš Anna, neperseniausiai čia atvykau, o tu kaip matau senokai čia.

Nužvelgia merginą kiek prisimerkusi, geriau pagalvojus tai darosi jau jos įprotis vertinti iš išvaizdos.
- Visai gerai matai, - linkteli, pasiremia į šalia esantį medį ir žvelgia į Anną.

Anna nužvelgė sąsiuvinį kurį laikė Lucy
-Gal galėčiau?-mirktelėjo

Tokia kol susigaudė, taip žvilgtelėjo į savo sąsiuvinį suklapsėdama akutėmis. Po kurio laiko tarsi atsibudusi pratarė.
- A.. taip žinoma, - šypteli kiek per greitai pasakiusi, padavė jai sąsiuvinį. Kalta jos ta galvelė, visiškai jau šiandien išsiblaškiusi ji pasidarė. Nenustebtų jei netyčia dar ir koordinacijos netektų.