Jennifer lieka be žado apsidairo ir iš neturėjimo ką veikti dingsta.

Mel gana pikta ėjo per kapines ir sustojo prie kažkokio antkapio, jis buvo kiek kreivas, bet Mel tai nerūpėjo, atsisėdo ant jo ir viena koja spardė sniego pusnį.

Atėjo čia, mat senų giminių aplankyti. Pripažinkim, jis būdavo šioks toks keistuolis. Eidamas, išvydo merginą, nu, ir gražutę tokią, nieko negali sakyt. Greit atsirado už jos. Mat oabendraut vaikis užsinorėjo, o gal paflirtuot, kas čia žino.
- Prasta diena? - susikišęs rankas į kišenes žiūri į ją iš nugaros.

Lėtai pasuko galvą link jo ir linktelėjo. Smalsiai žiūrėjo į vaikiną. Atrodė kažkur seniai matytas, bet neprisiminė kur.

- Prasta diena? - pakartojo klausimą ir tikėjosi, jog gaus atsakymą žodžiais, mat norėjo išgirsti mielos personos balselį.

Mel nusuko galvą ir žiūrėjo tiesiai.
-pakenčiama, bet tikrai ne viena iš geriausių,- kiek suraukė antakius ir visu kūnu pasisuko į jį, vis dar sėdėjo ant antkapio.
-o tau?- kilstelėjo antakį ir nusišypsojo.

- va, šita tavo veido išraiška jau geresnė, - kiek pagestikuliavo pirštuku turėdamas omenyje jos šypseną. Atsirėmė į antakį šalia jos.
- gan įprasta, kaip ir visos kitos, - pagūžčiojo.
- Ir ką gi, tokia panelė kaip tu veikia viena kapinėse?

-galvoja kada jos eilė bus gulėti štai čia,- kojyte pamindė žemę ir nusišypsojo šypsena, kurioje atsispindėjo ironija. Mel kiek prisimerkė ir smalsiai į jį žiūrėjo.

- Nepanašu, jog jau greit čia gulėsi, - su kreiva šypsena pasinaudojo dar viena proga ją nužiūrėti.

Nustebus kilstelėjo antakį.
-kai panorėsiu, sugalvosiu kaip čia atsidurt,- gana nusivylusiu ir nepatenkintu balseliu sumurmėjo.
-o kodėl manai, kad negreit?- sunėrė rankas ant krūtinės ir kiek atkišo smakrą.

- Nepanašu, kad tau būtų likę mažai laiko, - supratęs jog ji vampyriukė dar kiek kreiviau šyptelėjo.

-viskas priklauso nuo vieno nelabai gero dėdės,- išsišiepė, gal ir atrodė kaip kvailė, bet jai tai nerūpėjo, svarstė ar Klaus rimtai dovanoja jai laisvę ar tik erzina.

- ir kas gi tas piktas dėdė? - nusijuokė neslėpdamas savo colgate šypsenos.

-nesvarbu,- papurtė galvą ir nulipus nuo antkapio apėjo apie Dean ratu.
-Tu irgi vampyras?- kiek suraukė antakius, bet vėliau nusišypsojo.

- Toks pat kaip ir tu, - žiūrėdamas kažkur į tolį ramiu balsu atsakė.
- Nors ne, aš senesnis. Žymiai, - palinksėjo.

-Iš kur žinai?- atsistojo priešais jį ir vėl sunėrė rankas ant krūtinės, kiek pakreipė galvą. Mel šiandien priminė piktą kačiuką.

- Per tiek metų jau vien iš kvapo sugebu atskirti, kas vampyras, o kas žmogus, - linktelėjo atsukęs savo akis į ją. šyptelėjo vienu lūpų kampučiu.

Žengė žingsniuką atgal.
-tu ir vienas iš originalų?- tokia nustebus ir kiek pakraupus paklausė.

- Taip, - linktelėjo. Pastebėjęs jos judesius kreivai šyptelėjo.
- Bet tau nelabai reiktų manęs prisibijot, - vėl ta pati šypsena.

Eidama namo pamatė Mel.
Priėjo prie jos ir tarė:
- Sveika!
Tik tuomet pasisuko į kitą vampyrą ir pastebėjusi jį tarė:
- Dean'ai? - nusijuokė nustebusi.

-kur jau ne,- nusivaipė,- vienas iš jų nori mane nudėt, kiti du tai neaišku, tokie nestabilus, o dar tu.
Atsiduso.

Jau ketino atsistot ir eiti kiek arčiau Mel. Žengė žingsnį artyn jos, tuomet išvydo Tamarą.
- Tamara, - kreivai šyptelėjo.
- Apkalbėsim tai kiek vėliau Melanie, nieko prieš?

Atsisuko į ją.
-sveika,- šyptelėjo ir žvilgtelėjus į D. linktelėjo.

- Atsiprašau, jei sutrukdžiau kalbą - šyptelėjo - galiu pasišalint - nusijuokė.

- Nesutrukdei, ta kalba nebuvo itin rimta, - šypteli jai.