- Neįsivaizduoju, nes ją paleidau sveiką gyvą, - atsainiai tarsteli. - Gal kas nors ją kitas nudaigojo, bet tikrai ne aš, - pavarto akis. Pažvelgia į jį. - Susierzinai, kad negali parašyti savo brangiajai?

- Tavo nelaimei, taip.
*Linkteli susierzinęs ir telefoną įsideda į kišenę.*
- O dabar, jūsų didenybe šiukšlių kalno, aš iš čia lekiu ir manau, kad nebeteks turėti reikalų su tavimi.
*Nusispjauna ir pasišalina.*

Iš pradžių atėjo čia paskubomis,bet vėliau sumažino ėjimo tempą. Priėjusi prie pirmo pasitaikusio suoliuko atsisėdo ir užvertė galvą į viršų ir kažką mąstė kas jai tai buvo būdinga.

Atsiduso ir vis kažką mąsto. Pažvelgusi į telefono laikrodį net išsižiojo,greitai atsistojo ir išėjo.

Maigydama telefoną atkabliuoja čia,prieina prie laisvo suoliuko,atsisėdo ir pasidėjo tašę šalia savęs. Retkarčiais vis pamaigo telefoną.

Užsigalvojusi pamatė staigiai kažkaip jau būnanti prie jos Stefaną krūptelėjo
-Negalvojau,kad ateisi,-šyptelėjo menka šypsena.

- bet atėjau, - menkai šyptelėjo

-Atsiprašau,kad tave teko taip įskaudinti padarydama pačią didžiausią visame pasaulyje klaidą-tave palikti,-šyptelėjo pusę lūpų.

išpūčia akis, šiek tiek atvimpa žandikaulis. nutaiso klausiamą miną

Pažvelgė į jo tą klausiamąją miną
-Taip,taip gailiuosi,kad aš tai padariau. Nes su Damonu neįmano nors ir jį myliu kažkiek,-atsiduso ir galvą pasuko į šoną ir pažvelgė kažkur į tolį.

-Ne,nieko užmiršk,-papurtė galvą ir atsisuko į Stefan
-Kaip sekasi?-gan banalų klausimų uždavė,bet kažką tai,kad tą temą apie kurią kalbėjosi užmirštu.

-Manau ir taip aišku ką aš noriu tuo pasakyti,-atsiduos ir pažvelgė į jo akis.

Nusijuokė
-O tu nepasikeitė,-šyptelėjo.
-Visai tai tuo sakiniu,kad gailiuosi,kad aš tai padariau. Nes su Damonu neįmano nors ir jį myliu kažkiek norėjai pasakyti tai,kad aš tave myliu ir norėčiau viską sugrąžinti atgal,bet žinau,kad deja to nebus,-šypteli šį kart menka šypsena ir atsiduso. Elė niekad nebuvo meilės prisipažinimo ar pan.specelistė kaip tai išreikšti. Jai tai nesisekė kaip ir dabar.

Pajutusi Stefano šiltą apkabinimą kuris ją visad ramino apsikabino jį taip pat ir užmerkė akis prisimindama visas tas dienas kai jie buvo kartu.

-Net neįsivaizduoju ką reikės toliau daryti,-atsiduso šiek tiek poliūdniai,atmerkė akis ir pažvelgė į tolį į vaikštančius žmones.
-Dar plius ta Kathrine kuri viską griauną,visą gyvenimą ir net ramiai neįmano pabūti,-šypteli menka šypsena.

-Russell,Russell yra net jos vyras,bet vargu ar jei dar bus kartu ypač po to kas nutiko. Aš su Russu kartu likom įskaudinti Damono su Katherine,-atsiduso.
-Aš Damono likau įskaudinta,o Russel Katherinos. Ir manau jinai dabar keršys,nes kiek žinau Russell su Katherine nebebus,-linkteli.