- Juokauji gal, mano širdies niekas per šimtą metų nebuvo užėmęs ir daba ji dar liko laisva, tavo laimei aš tikrai jos neįsimylėjau, - mirkteli. - Na, šiaip mes pykstamės jau amžius, kažkas nuo manęs ir slapstėsi, tik tai, kad buvo truputi atslūgę viskas, - pasako su ironija.
- Jei nebūtum išėjus iš kriptos viskas būtų likę ramiau ir nebūtų jokių dramų, - šypteli. - O nervingas jei dar nepastebėjai aš beveik keikvieną dieną, taigi tai neturėtų tavęs stebinti, - su paskutiniu žodžiu subeda kuolą jai į pilvą.

Pagaliau Elė pabudo. Pramerkusi akis staigiai atsikėlė ir apsidairiusi pamatė Klaus. Pažvelgė į jį ir nieko nesakė.

Susiraukia, užsiima už kuolo, tvardėsi nesusicypusi
-Brangusis, jeigu čia manęs nebūtų, tu neturėtum ką veikt,-šypteli, per visokius skausmus , pajuodusiomis akimis išsiėmė kuolą ir numetė kažkur, atsiduso
-Klausai, mielasis, Amy nebuvo užėmusi tavo širdies? Ji puikiai padarė tave palikusi,-priėjo prie jo
-Tu nežinai, kaip atsirinkti moteris, kurios tau gali padėti ir moteris kurios tau trukdo, kaip antai ta,-parodo į Eleną

Kai Kath sakė paskutinį sakinį ir parodė į ją sukluso,pažvelgė į ją,o vėliau ir vėl į Klaus.

- Ak šitaip, neturėčiau ką veikti? - kilsteli antakį. - Žinai, kažkaip turėjau ką veikti kol buvai kriptoje ir nesikišai, - tarsteli su ironija, niekada nepamirš jos. - Amy užėmusi mano širdį buvo labai labai seniai, metai bėgo, jausmai išblėso, - atsidūsta. - Visgi juk akmeninė mano širdis, - mirkteli. - O aš nieko ir nesirenku, aš veikiu vienais, o kitais tik naudojuosi, - kreivai šypteli. - Visgi gali nemėginti, nes įtakos man jokios nedarai.

Sukikeno
-Na bet pripažinkim, su manimi linksmiau,-atsidūrė už jo, pirštu perbraukė per jo kaklą
-O prisimenu, kaip tą kalaitę Amy tu mylėjai,-sušnabžda
-Pažiūrėsim, kaip tu veiksi vienas, kai reikės nuimti mėnulio prakeiksmą, nebent aš Eleną, padarysiu tokią pat protinga , kaip aš ir ji taps vampyrė,-sušnažbdėjo
-Nedarau? Prisimenu, kaip dėl manęs tu išdavei Amy,-sušnabžda ir lūpomis pereina jo kaklą
-O aš vis dar prisimenu, tavo kūną,-pirštukais pereina per jo krūtinę, iš už nugaros
-Visgi dėl manęs esi prikrėtęs visokių dalykų, nemanau, kad dabar išimtis, tad..,-nosies galiuku užkabina jo ausį, tyliai sualsavo į jo kaklą, bei pabučiavo pastarąjį drėgnomis lūpomis
-Kai baigsis juodų debesų sindromas, paskambink, susitarsim dėl susitikimo,-sušnabždėjo ir pažvelgus į Eleną, dingo

Nulydėjo Kath akimis,pažvelgė į Klaus
-Ačiū,-ištarė tai lūpomis,šypteli menka šypsena. Vaiks gi nežino kas ją išgelbėjo ir davė kraujo,kad žaizdos užgytu.O kadangi Klaus atrodė lyg didvyris tad pamanė,kad jis.

Nulydėjo Kath akimis, pripažinkim, kad Kath tikrai daro įspūdį ir žadinasi senus jausmus. Šį kartą tas juodas debesis greitai nedings, nesunku jam nuvyti mintis ir paspaudus mygtuką išjungti savuosius jausmus. Beabejo nepatiko jam mintis, kad Elenita gali tapti vampyre.
- Nedėkok, atsitiktinis dalykas, - mirkteli. - Saugok save, bet atmink, kad savo galo kažkada vis tiek sulauksi, - šypteli ir dingsta.

-Nebent jeigu tapsiu vampyre tada nesulauksiu,-sumurmėjo ir atsisuko į Stefaną. Priėjo prie jo
-Eime gal pas mane,man reikėtu persirengti,-šypteli nežymia šypsena.

(tep,praleidai visą Elės skausmą xD )

-Prie to prikišo rankas Katherine,o išgelbėjo Klausas. Aišku ir detalu,-linkteli ir atsidusta. Kai gauna žinutę į tel įniršusi vis atrašo ir vėl įsideda telefoną atgal į kišenę.

-Tavo broliukas,-atsiduso ir pažvelgė į Stefaną.
-Tai eime pas mane ar teks man būti su apsikraujavusiais drabužiais?-nusijuokė.

Atsidangina, lėtu žingsneliu patraukia link suoliukų trindamasi rankutes. Prisėda ant vieno susikeldama kojas, dairos.

Jau ketino išsitraukti ausinuką ir užsileidus klausytis visam garse, bet čia pamatė pažįstamą vaikiną. Kilstelėjo antakiukus, aišku pažino tik nežinia, džiaugės tuo ar ne.
- A...koks ten...Tyler, - galiausiai pratarė, pfū, vardą prisiminė.

- Tik džiaugiuos jog prisiminiau, - pavartė akutes, veide atsirado kreiva šypsenėlė, nors ir bandė išlaikyt rimto padarėlio mimiką. Nieko nepešė.
- Tik trumpam. - ramiu balsu atsakė.

- Gali pabandyt prisistatinėt ir antrą kartą. - nusijuokė, pasuko galvelę jo pusėn, veide jau saulutės šypsena.
- Aww, - numykė, vaiks nustebo. - Neseniai buvau Venecijoj su sesule. Apsipirkinėjom. - atsakė į dar vieną klausimą, paskutiniai žodžiai grįna tiesa buvo.
- Saldžiabalsi tu. - neva subarė kumšteldama jam pašonėn.

- Kas taip ? - veidelį vis dar šypsena, vo Tyler tai garantuotai nieko negaus.
- Negražu taip elgtis,- žaismingai suraukė nosiuką, visai Kate nuotaika pasikeitė. Kilst vieną antakiuką, priartino prie pat jo veidelio.
- Savaime suprantama. Nors abejoju ar tau bent kiek skaudėjo, tiesa ? - sumurmėjo tyliai, rankute perbraukdama jam per krūtinę.
- Gali ir muštis. - nusijuokė atsitraukdama.

- O, liaukis, - išsišiepė blendamed'ine šypsena. - Nebūk toks kaip tas mohochistas, kurį neseniai prikūliau. Beto žinai, kad visvien laimėčiau. - gerai Kate apie save mano, papūčia lūpas.
- Ne ne... - ima trauktis tolyn, nors kutenimo ir nebebijo, visvien privengia.
- Žinai, duosiu tau lauktuvėm vieną iš daugybės suknelių, galėsi apsivilkti, manau bus kaip tik tau nusiūta, nes nieko kito neturiu. - linksmai pratarė.