*Atsiranda čia ir pamato Klaus. Mirkt mirkt akimis ir prieina prie jo, atsisėda.*
- Kaip visa tai suprasti?
*Suraukęs antakius pasižiūri į Klaus. Niekaip nesupranta, kas čia vyksta.*

- Greitai pasakyk, ką padarei Lucy?
*Kalba ganėtinai įniršęs ir pyktelėjęs.*

- Tu...
*Suurzgia ir paima jį už kaklo.*
- Ką sau galvoji, jei lendi prie jos?!
*Pakelia toną ir net kelis žmonės atsisuka dėl tokio jo tono ir pykčio.*

Viens du patraukia jo ranką, aišku teko padirbėti šiek tiek daugiau nei su kitais. Akim peržvelgia visus žmones kurie vpėso į juos. Adam už rankos ir staigiai atsiradęs su juo užkampyje priremia jį pilvu į medį ir tą ranką užlaužia.
- Ką aš sau galvoju? - kilsteli antakį. - Reikėjo galvoti seniau ką pridirbai, - suurzgia. - Ir negalvok, kad čia pabaiga dar, - vypteli.

- Tu...
*Vėl ištaria ir išsilaisvina iš jo gniaužtų bei paguldo jį ant menčių, kaip tai vadinama.*
- Nė nebandyk lysti prie Lucy, nes pasigailėsi.
*Aplink jo akis išsprogsta tos kraujagyslės ir jis išleidžia iltis.*
- Tu tikrai žinai, kad taip bus, pažadu...
*Vis laiko jį paguldęs ant žemės iš visų jėgų.*

Apsiverčia su juo taip išsilaisvindamas. Ranka sugniaužia jo kaklą, laiko prispaudus prie žemės. Veidas apniukstą, kitaip tariant suvampyriškėja.
- Tai dabar aš pasigailėsiu? - numykia. - Nemanau šitaip, - pakraipo galvą. - Jei norėsiu tai ir lysiu, o kitas mano bandymas bus visai kitoks žinok, man nesunku jai susukti smegenėles, - iškošia pro dantis. - Patikėk, kerštas būna saldus, o tokį aš ir padarysiu tau, - tiesiai jam į veidą viską iškošia.

*Apsiverčia ir šį kartą jis viską kontroliuoja, tad suima jį už gerklės ir stipriai trinkteli į šalia esantį akmenį.*
- Tu žinai, kad nebūtina gadinti gyvenimo dėl to, jog mergina mylėjo mus abu ir pasirinko tik vieną...
*Nusijuokia jam į akis prisiminęs tuos laikus.*

Gerai, kad smegenų sukrėtimo gaut negalima, šiek tiek skaudėjo. Nu ką, nieko padaryt negali, atsigriebs dar.
- Kažkaip man čia nelabai juokinga, - pavarto akis again prisiminęs tuos senus laikus. - O šiaip tai tu beveik visada man gyvenimą gadindavai, - tarsteli.

- Na tai pasakok kuom jau taip gadinau, nes aš tikrai nežinau.
*Linkteli ir šiek tiek atleidžia Klaus, laukia jo paaiškinimo.*

- Dar ir pasakoti reikia, - nusivaipo. - Aišku, kad žinai, - pavarto akis. - Visada sugebėdavai viską nuo manęs nuvilioti ir šiaip kita linkme pasukti. Plius dar man sugebi aiškinti gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai nesvarbios man, plius aš jas pats kuo puikiausiai žinau, - viską išdėsto gan ramiai.

*Linkteli supratingai.*
- Bet tai koks skirtumas? Juk viskas buvo taip senai...
*Atsidūsta ir susimąsto, kodėl Klausui tai taip svarbu.*

- Todėl, kad tai apverčia viską aukštyn kojomis ir teko pasikeisti, - pavarto akis. - Bet su kiekvienais metais tu viską primeni. Net gi dabar griauni viską ką aš darau, - susiaurina akis. - Bent jau galėtum nesikišti į mano reikalus, bet ne.. tu to padaryti negali. - aukštesniu tonu pasako, pasitraukia nuo jo ir atsistoja.

- Toks jau mano būdas, pats žinai.
*Nusijuokia ir taip pats atsistoja.*
- Aš ne koks durnius, kad leisčiau tau laisvai veikti.
*Linkteli ir pasisuka į Klaus.*

*Pasižiūri į jį laibai įtemptai ir išgirdęs Lucy vardą sugniaužią kumštį bei trenkia Klaus į nosį, jog net jis turėtų nuvirsti.*
- Tu to negalėjai...
*Nervinasi jau tikrai žiauriai.*

Susverdėja ir klesteli ant žemės, pajudina galvą ir nosį, gerai gavo šiek tiek. Klastingai nusišypso ir pažvelgia į jį.
- Nesinervink taip... kol kas to dar nepadariau, bet nesunku nuspėti ją, - mirkteli.

- Ką tu tiksliau jai padarei?
*Susinervinęs priartėja arčiau jo ir spiria į pilvą.*

Susiraukia, tikrai jo niekas čia netrankys. Atsistoja ir gerai užsimojęs jam į snukį užvažiuoja, kažkas kaip ir trekštelėjo, bet nesvarbu.
- Žinai, pasmaugiau.. bet ne.. ne tiksliai pasakyta. Bedžiau į pilvą.. čia jau labiau į dešimtuką. Tuomet pagalvokim... tikriausiai teko ir sienos paragauti, - vypteli. - Tačiau žiūriu ta tavo Lucy tikrai ne iš kelmo spirta, galvą gali greitai susukti, - mirkteli.

*Nukritęs ant žemės pajaučia, kad lyg ir jam lūžo žandikaulis, bet tai greit praeina ir jis atsitojęs atgal jam vožteli į veidą.*
- Kiauliasnuki nedatrenktas, šalinkis nuo Lucy kuo toliau!!
*Sušunka jam ir again spiria.*

Faktas, kad labai nieko nejaučia, bet visgi smūgiai. Šakalys rankon ir paleidžia jį į Adam.
- O dabar tuo labiau nežadu toliau šalintis, jei tik užklius ji mano akiratyje nežinau ką galiu sugalvoti, - gūžteli. - Tuo labiau, kad abu man sužadinote žaidimą, o dar susumavus kartu ir kerštą tau. Juk kaip ir kažkada minėjau nenorėtum jos prarasti, - tarsteli su ironija balse.

*gavęs vieną šakalį į ranką jį staigiai išsitraukia ir su pykčiu balse toliau kalba.*
- Nenorėk, kad pradėčiau aš kerštauti. Tai tu, ne kas kitas, nužudei mano buvusią tik dėl to, kad ji buvo su manimi, o ne su tavimi. Turėčiau aš, o ne tu kerštauti. pagauni?
*Šneka įsijautęs ir labai jau įsiutęs.*

Prunkšteli.
- Tu gal visai kvankt? - kilsteli antakį, pats jau pakelia savo balsą. - Aš jos tikrai nežudžiau, - susiaurina akeles. - Gyvenime man prieš ją nebūtų ranka pakilus, o tau kerštauti būčiau ir kitokių būdų atradęs, - vypteli.

- tai kaži kur ji dingo po to, kai pasakė eisianti susitikti su tavim ir viską išsiaiškinti? Nemanau, kad išgaravo...
*Susierzinęs išsitraukia ir dar labiau susierzina pamatęs, kad jis išsikrovė.*