Renimacija

Svečias

Sophia pastebėjusi, kaip Ell žvalgosi pati permeta žvilgsnį per palatą.
-Ech, na ką padarysi, teks gyditis,-atsidūsta. Užsimerkia pradeda murmėti gydantį burtažodį, kuris turėjo šiek tiek palengvinti žaisdos gyjimą. Baigus atsimerkia, pažvelgia į El.
-Galim eiti,-mirkteli jai, nusišypso. Sophia nenorėjo atrodyti liūdna, nors iš tiesų viduje ji tokia ir buvo. Pažvelgia į gėles. Nieko negali sakyt, jos tikrai buvo gražios.
-Na, matyt jis labai norėjo susitaikyti,-gužteli petukais per daug to nesureikšmindama.

Svečias

- Ir kam čia guleis jei gali tiesiog padaryti tai?- jau rimtai nusistebėjusi apibūdina Spoh kerėjimą nesuprasdama draugės poelgių.
Elle matė, jog ši nėra labai linksma, ir džiugi, suprato jog kaltas Damonas.
- Nagi mergyt, jei jau tau jis taip rūpi, bėg susirask jį ir prigriebk!!- paskatina draugę.

Svečias

Sunkiai išsiropščia iš lovos. Sophiai tikrai vis dar labai skaudėjo.
-Aš galiu šiek tiek pagyditi žaisda, bet tik vizualiai,-paaiškina. Stovi susiėmus už pilvo, tačiau veide skausmo nesimatė.
-Aš negaliu priversti jo mylėti,-liūdnai taria. - Be to jis pats dar nežino ką myli ir su kuo nori būt,-priduria, stengiasi suvaldyti ašaras. Jai tai buvo labai skaudi tema.

Svečias

- Tu gi negali laukti kol jis apsispręs, turi užburtį jį, ne kerais,- susivokia kad tas posakis gali būti suprastas ne taip.
- Bet pirmiausia, palydėsiu tave namo, ir paslaugysiu,- šypteli. Elle juk gali duoti savo kraujo ir išgydyti Soph, bet to nesiūlo, žinant, kad Soph gali vėl pakelti ranką prieš save, o tada bus negerai. Apkabinusi draugę per liemenį pasisuka į ją.
- Nieko prieš jei mes super duper greičiu iškeliausime?- dar pasiteirauja.

Svečias

-Galbūt, tik nežinau ar tai geras sprendimas,-gužteli petukais. Sophia norėjo, kad Damonas pasiriktų pats..
-Žinoma, kad nieko prieš. Aš tikrai nenoriu, kad kas nors mane tokia pamatytų,-silpnai nusijuokia, taip pat viena ranka apkabina El.

Svečias

Eina link čia, nes tas kvapas lyg stiprėja. Dabar jis pasinėres į ta kvapa lyg į narkotinkus nuo kurių negali atsitraukti ar atsispirti. Eina tol kol prieina netoli Sophios. Kai pamato ja šiek tiek nustemba, nes kai paskutinį kartą matės ji buvo sveika ir viskas jai buvo gerai. Tad priėjo prie jos taip lėtai
-Kodėl tu čia ir kas nutiko?,-net nepasisveikines paklausė.

Svečias

Pamačius Mike švelniai nusišypso.
-Nieko baisaus,-sumurma, nudelbia akis į žemę. Jei Sophia būtų žiūrėjus jam į akis Mike iš karto būtų supratęs jog ji meluoja.

Svečias

-Tikrai,-kiek nepatikliai pasižiūri į ja

Svečias

Prikanda lūpa, pakelia akutes į jį.
-Na tiesa sakant, ne,-prisipažįsta, sunkiai atsidūsta. Sophia nenorėjo meluoti Mike, nes jis šiaip ar taip būtų supratęs, kad dabar ji labai silpna.

Svečias

-Sakyk kas nutiko,-pasako kiek susirūpines, nes jam gi ji vis tiek rūpi ir jaudinasi dėl jos

Svečias

Dar vienas sunkus atodūsis.
-Dūriau su peiliu sau į pilvą,-tyliau taria. - Istorija baigta,-priduria. Sophia nebežinojo ką daugiau Mike pasakyti, tad tik ramiai stovėjo ir žvelgė jam į akis.

Svečias

-Kodėl čia dabar taip?,-lieka nesiprates

Svečias

Sophia tikrai nesiruošė pasakoti visos istorijos, nes ji buvo ilgai ir jai begalo skausminga.
-Am, nesvarbu...,-nutesia.
-Bėje, ką Tu čia veiki? Kaip mane radai?-pasiteirauja. Sophia tikrai buvo nustebinta matydama čia Mike, tačiau tik dabar susiprotėjo paklausti. Na, ir suprantama kodėl ji buvo tokia išsiblaškiusi. Sophiai skaudėjo ne tik žaisdą, bet ir širdį. Be to ji buvo pasimetusi savo gyvenime ir nebežinojo kaip viską išpainioti.

Svečias

-Aš tik ėjau pro šalį kai kaip ir užuodžiau tave,-nusijuokia
-Ar tau bus viskas gerai,-kilst antaki

Svečias

Gužteli petukais.
-Na, manau, kad taip,-ramiu balsu kalba. Jai iš tiesų dabar mažiausiai rūpėjo jos sveikata.

Svečias

-Tada manau jau eisiu, nes nenoriu tau trugdyti,-mielas šypt ir jis tikrai nesijaučia jai reikalingas.

Svečias

Prieina arčiau jo, pažvelgia į akis.
-Susimatysim vėliau, tiesa?-meiliai taria. Įdeda savo delniuką į jo, nežymiai šypteli.

Svečias

-Taip,-šiek tiek spusteli jos rankute ir nusišypso

Svečias

Prisiglaudžia prie jo.
-O gal geriau neišeik?-sumurkia, žvelgia jam į akis.

Svečias

Apkabina ja švelniai. Bet ne per arčiausiai, nes ji jam nieko nejaučia ir regis jis jai.
-gerai,-taria švelniai.

Svečias

Sophia taip pat apkabino Mike, švelniai nusišypsojo. Tačiau netrukus šypsena dingo iš merginos veido ir tuo pat metu ji suinkųtė iš skausmo. Susiemus už pilvo truputį susvirduliavo.
Sophiai dabar tikrai labai reikė tvirto, tačiau kartu ir švelnaus Mike glėbio.

Svečias

Apkabino ja kiek stipriau ir tvirciau, kad ji nenukristu ir tokiomis susir8pinusiomis akutėmis žvalgia į ja tokiu giliu žvilgsniu
-Gal kokią daktare pakviest?

Svečias

Šiaip ne taip išsilaiko Mike glėbyje, truputį susiraukia.
-Ne nereikia,- kimiai taria. Kai Sophiai jau beveik nebeskaudėjo ji vėl pažvelgė jam į akis.
-Ačiū, kad esi šalia,-tyliau taria. Balse buvo justi dekingumas ir... ir nors Sophia pati tuo netikėjo meilė.

Svečias

Nusišypsojo kai išgirdo, kad jai nereikia, o tai reiškias, kad jai geriau ir jis tuo tikrai džiaugiasi.
-Aš visada galiu būti šalia jai tik reikia,-pabučiavo jos kaktą

Svečias

-Gal galim eiti iš čia?-paprašo. Sophiai nepatiko ligoninės, tad ji norėjo kuo greičiau dingti iš čia. Atsiprašančiu žvigsniuku pažvelgė į transuojančia Ell, tada vėl nukreipė akis į Mike.