.....

Atėjęs užsisakė viskio, nors buvo ištroškęs šįkart kai ko kito. Pasiėmęs vieną lazdą pradėjo pats su savimi žaisti biliardą, na greičiau lyg ir treniruotis.. Išsitraukęs telefoną parašė Elenai.

Išgirdęs ateinančią Eleną atsisuko ir šyptelėjo. Pastaroji buvo kiek tai pasikeitusi.
-Labas..
Lyg įprastai pasakė ir padėjęs lazdą žengė kelis žingsnius arčiau jos, bei viena ranka apkabino ją ties klubais ir prisitraukė arčiau.
-Pasiilgau tavęs.

-Kas yra?
Jis žvelgė į ją nesuprasdamas, ji nebuvo kaip įprastai.
-Kažkas šeimoje?
Jis delnu perbraukė jai per plaukusir užkišo plaukų sruogą už ausies, bei įkvepė jos kvapo. tas kvapas buvo neapsakomas, tiesiog svaigino. Išsiskyrimas tik dar labiau privertė jos geisti.

-Ne,-žiūri į jo akis
-Su šeima viskas gerai,-šyptelėjo menka šypsena
-Bet tai kas vyksta,visi jausmai,meilė...va tas dabar labai yra didelis klausimas ir yra daug kalbėjimo.,-atsiduso
-Aš...aš net nežinau nuo ko pradėti,-nuleido akis žemyn.

Jo veidas surimtėjo. Nejaugi Damon'as..? Jis pasinaudojo tuo, kad jis buvo išvykęs..
-Bet El.. Ką tu kalbi? Juk tu.. aš.. tave myliu..
Jis bandė pagauti jos akis, kurios vis stengėsi išsisukti nuo jo žvilgsnio. Jis suprato, kad tai gali nesibaigti geruoju. Jis taip skubėjo namo, kad atsidurtų Elenos glebyje, o šit tau, kad nori.
-Paaiškink man..

Jis pradėjo justi kaip krauju pradėjo tekėti pyktis.. "Damonas" mintyse jis kartojo.. Apsisuko ir priėjo prie Elenos. Atsistojo priešais ją ir rankas padėjo ant biliardo stalo tuo pačiu ir lyg ją apkabindamas.
-Bet Elena, ar tu tuo tikra? Juk Damonas.. Jis dabar yra ir su Katherine ir su Sophia... Juk tu pati visada jam kartodavai, kad jūs tik draugai..

-Elena, mes susidorosim, juk ne to esam ištvėrę..
Jis atsiduso, dabar jau pagavo jos akių žvilgsnį, žiūrėjo tiesiai jai į akis.
-Tu žinai Sophią, tikrai.. Ji mano draugė, ji man taip rašė, kad yra su Damonu.. Yu juk žinai Damoną, jis visada daro kaip paats įsigeidžia..

-Ėj mažyti..
Pajutęs glėbyje Eleną atsiduso.. Taip gerą buvo jausti ją šalia. Tačiau jautė, kad negerai, kad taip pasakė.. Nors tai ir buvo tiesa, bet skaudinti Elenos nenorėjo. tačiau jos paleisti taip pat nenorėjo.
-Viskas bus gerai.
Švelniai pradėjo glostyti jos nugarą...
-Gal tu tik pasimetei jausmuose.. Viskas bus gerai.. Mažyle mano..

Jis vis glostė jai nugarą.. Norėjo kaip nors ją pralinksminti, bet nei žodžiai, nei kokie veiksmai galėjo padėti. Negi per trokį trumpą laiką ji galėjo pamiršti Sefaną? Pamilti Damoną? Jis visada jautė jos simpatiją jam, bet ji visada buvo tokia įisitikinusi meile Stefanui.. Laikydamas apkabintą Eleną jis pastebėjo Damoną sėdintį prie baro.. Atsiduso, dabar su tuo niekšu visiškai nenorėjo susitikti.
-Mažyle..
Jis nerdao žodžių, kaip ją nuraminti, suprato, kad tikriausiai jai labai skaudu.. Visiškai taip kaip dabar jam. Ji išdavė jį su jo broliu, tai dar skaudžiau nei Damono išdavystė su Sophia.. Jam reikėjo įisitikinti vieną ar ji pergulėjo su juo, nes šiaip dar būtų atleidęs jai, bet dabar to klausti nenorėjo. Jis šiek tiek atsitraukė, bet nepaleido jos, pažvelgė jai į akis ir švelniai prisilietė lūpomis prie jos švelnių lūpų.

Tiesiog stovėjo apsikabinusi jį nieko nesakydama. Dabar mažiausiai norėjo kalbėti apie tai, jautėsi visiškai pasimetusi savo jausmuose... nežinojo nei ką bedaryti, nei su kuo pasilikti... ir netgi kaip toliau gyventi, kai vyksta tokie dalykai. Beabejo jos širdelė buvo padalinta į dvi dalis.. viena jautė meilę Daimonui, o kita Stefanui ir nei kaip negalėjo pasirinkti tarp šių dviejų variantų. Net nepajuto kaip skruostu nuriedėjo ašarėlė ir sielvartas pradėjo plūsti į kūną. Šiek tiek smarkiau apsikabino Stefaną.

Suprasdamas, kad ji nenori kalbėti nieko ir nesakė, nors galvoje buvo tūkstančiai, ne netgi milijonai klausimų, visgi jis tylėjo. Iš Damono jis to galėjo tikėtis, bet iš Elenso.. Dėl jos jis visada buvo garantuotas, bet išėjo kaip išėjo.. Jis pamažu pradėjo suprasti, kad netgi dabar jai nusivylus Damonu, tikriausiai ji Stefano nepamils.. kelias jam į Elenos širdį vėl bus užkastas.. Broliai vėl tapo priešai dėl merginos..

Tarsi suprasdama ką jis galvoja ir sutramdžiusi kitas ašaras kiek atsitraukia nuo jo ir pažvelgia tiesiai į akis.
- Atleisk... bet tu žinai jog aš Damonui kažką jaučiau ir anksčiau, - pasakiusi nudelbė akis, bet prieš pradedant toliau sakyti vėl jas pakėlė. - Tiesiog... tu taip ilgai buvai dingęs, kad visai nebežinojau ką galvoti.. nieko man nepranešei, mane apėmė šiokia tokia neviltis, - atsidūsta išdėsčiusi, bet dar ne viską. - Tačiau tuo laiku pasirodė Damon ir.. ir taip gavosi, nes pasijutau tikrai vieniša lyg be vietos, - pasakiusi viską nebeįstengė žiūrėti jam į akis, žvilgsnis nukrypo į grindis.

Stefan žinojo, bet pripažinti nenorėjo. Jis suprato, kad tai tikriausiai galas.
-Elena, aš turiu kai ką žinoti..
Jis atsiduso, buvo sunku klausti, dabar buvo tikrai ne metas.
-Ar tu su juo.. Permiegojai?
Tai ištarti buvo itin sunku, jis nenorėjo apie tai nė pagalvoti, tačiau nujautė, kad atsakymas bus tikrai ne jo naudai.. To atleisti jis nebūtų galėjęs tikriausiai, o jei neatleistų, Damon'as tuo pasinaudotų..
-Elena, tu juk žinai, kad aš negalėjau parašyti..

Pastebėjęs jos veide susierzinimo gaidelę atsišliejo nuo jos per vieną žingsnį.
-ANkščiau gal ir negalėjau, bet aš niekada negalėjau patikėti, kad ir susidėsi su Damon'u.
Ramiai išdėstė, veidas buvo ramus, neįprastai ramus, tačiau šrdyje jis draskėsi per pus.
-Prieš išvykstant sakiau, kad vykstu į šiaurę, ten kur nėra net ryšio..
Jis atsiduso pasiėmė nuo biliardo stalo savo viskį ir šiek tiek jo išgėrė, nes burna išdžiuvo.
-Elena, aš nežinau ką pasakyti.. Aš nežinau kas tau nutiko.

Svarstė akimirką ar ją paleisti ar ne, bet tikriausiai dabar jiems abiem reikia pabūti šiek tiek atskirai, tad jis paėmęs stiklinę išgėrė viskį, bet visgi per daug susinervinęs sviedė stiklinę į sieną, o ši sudužo į milijonus smulkių šukių, kurios krintančios atspindėjo daugbę spalvų ir atrodė lyg krentantis sniegas. Pats sumokėjęs už gėrimą ir sudaužytą stiklinę dingo iš Grill'io.