Sujungia visus galus ir galiausiai supranta.
- Tokios naujienos tikrai lėtai sklinda, - linkteli. - Tada viskas aišku, - menkai šypteli.

Žvilgtelėjo į juos abu. tarsi ne į temą, bet atsakydama į Russ klausimą:
- Jei vieną iš juos padūrus, neištraukus kuolo, kol neįmestume jų į kriptą - šyyyzas.

Išgeria dar vodkės, padeda tuščią butelį.
- Sakai jie su tuo superduper kuolu neprarastų sąmonės? - susiraukia.

- Aš žinau tai. Bet žmogų mes tikrai galime rasti - gūžt petukais - galų gale jūs galit jį užkalbėti.

- Aha - linkteli kiek liūdnokai ir mažumėlę susiraukia. Fu, nenori ji to prisiminti.

- Mes jau bandėm nusigerti - sukikeno - nepavyko - juokiasi.

- Hm.. Galim - šypsosi ji.

- Aš manau, ji ateis, kai pabus, gal taip, m? - šypteli Russui.

Atsistoja ir jiedu išeina.

Atsibunda iš miegučio, suklapsi akutėmis. Aišku girdėjo ji viską, taigi tą raštelį suglamžiusi tiesiai į šiukšlių dėžę pataiko ir atsistojusi pasišalina.

Susimokėjusi išėjo.

Atžirglioja čionais ir atsisėda, prasiplėšdama vieną maišelį kraujo. Siurbčiodama galvoja ar tik nebus padarius kokio nusikaltimo, juk neatiklausus paėmė.
Bet ech, bus mažas kerštas jog vos vargšė nenuleipo pamačius tą keistą ir jos manymu, piktą vilką. Kad neatrodytų taip neįprasta, kilstelėjo rankutę ir atitraukusi lūpas nuo maišelio paprašė barmeno martinio.

Taip ir liko sustingus su tuo kraujo pakeliu rankoje. Dar gerai, jog neužspringo, bet susivokusi su kuo reikalą turi iškart ėmė jį slėpti. Tiesiog nuostabi Kate dabartinė padėtis, dar palaukt reikia, nežino kas bus kai šis sužinos jog jo taip "mylima" krikšto duktė faktiškai ir negyva yra.
Prasižiojo norėdama kažką sakyti, bet vis dėlto patylėjo.

Kai galiausiai atgavo tą nelemtą kalbos dovaną, kandžiai vyptelėjo.
- Esu pakankamai išsilavinusi jog suvokčiau kad šiais laikais pažymėjimą galima ir pasidirbti.- prabilo turėdama omenyje tą martinį.
- Nė kiek. Bet stebiuosi...- numykė, keistai jį nužvelgė.- Tave jau paleido ? Maniau jog gausi ilgiau.- truktelėjo pečiais. Kate mėgo jam priminti apie jo gyvenime padarytas klaidas.
Išgirdusi pastebėjimą dėl odos kiek susiraukė ir prisimerkė.
- Visuomet tokia buvau.- atsikirto. Aiškum melavo, ir tai buvo visai nesunku pastebėti.