Palinksėjo.
-aišku,- vėl siurbtelėjo savo gėrimo, šįkart elgėsi pavyzdingai lėtai.

Akimirkai susimąstė.
-kokia aš siaubinga,- išsišiepė,- nė nepaklausiau kaip tu laikaisi.
Prikando lūpą.
-so, kaip sekasi?

-bėdos?- kilstelėjo antakį, po to nutaisius abejinga veidelį, pernelyg saldžiu ir švelniu tonu atsakė:
-hm...tikriausiai būtų tiksliausia pasakyt, kad man velniškai sumautai nesiseka.

Papurtė galvą ir toliau gėrė savo kokteilį.
-susitvarkysiu pati, nenoriu į tai ko nors įvelt.

Vis dar purtė galvą.
-ne...ne...ne,- pasitaisė slystantį plaukų lankelį.- Į tai tavęs nevelsiu.

Sugniaužė delne pakabuką.
-šeimos relikvija,- šyptelėjo ir atsisegus striukę užkišo pakabuką už suknelės iškirptės.

Kilstelėjo galvą pažiūrėdama į jį.
-klausk,- ramiu tonu pasakė.

-Kodėl taip manai?- kuo ramiausiai paklausė.

Nusijuokė.
-tik dėl pakabuko?- šyptelėjo ir pasilenkė prie jo ausies.- Jei pasakysiu turėsiu tave nužudyt.
Sušnabždėjo ir atsitraukė. Išsišiepė.
-jei rimtai tai taip,- patvirtindama palinksėjo.

Mel tik šypsojosi ir gūžtelėjo pečiais. Neveikė jos juokavimai apie kuolus.

Suraukė veidelį.
-Jau kurį laiką,- pasitaisė suknutę ir toliau žaidė su šiaudeliu.

Susidomėjus pažiūrėjo į jį.
-pasakok,- smalsiu tonu pasakė.

Nestipriai kumštelėjo jam.
-ei...- nusijuokė.