Suima jos dailų veidelį delnais. Žiūri į akis.
- Nagi, nusiramink, viskas vienaip ar kitaip bus gerai, - linkčioja.
- Nebesigraudink.

- Kaip jautiesi? - taip visai iš lempos paklausė. Truputį tundra pasijuto. Bet visgi temą reikėjo nukreipti, nors žinojo, kad prie jos bus dar grįžtama.

( "Tundrius" nekaip skambėjo, tai "tundra" palikau. :DD )

- Tiesiog manau nebeturiu pernelyg ta tema daugiau ką pasakyti, nebent klausinėčiau tavo sprendimo, - gūžteli.

- O aiškiau? - kilstelėjo antakį, lūpų kampučiu šyptelėjo.

- Taigi, brangute, ne tau todėl dėl to reiktų dūsauti, o man, - šypteli, patraukia jai nuo veido užkritusią plaukų sruogą.

- Nes Steputė tikrai norės man snukutį pagražinti, aš tuo neabėjoju,- paglostė sau smakrą.
- O jei jis viską taip ir paliks, tuomet jis dar skystesnis, nei aš tikėjausi.

- mano atžvilgiu tai, ką padariau aš, yra kiek žiauriau, negu padarytų jis, - linkteli, šypsos.

- Nuviliojau tave, jo merginą, kurią jis žinoma labai mylėjo, bet po velnių, nejaučiu nė jokios sąžinės graužaties.

Suklapsi akutėm norėdamas pavaizduoti aukščiausios klasės blondiną, aišku iš šono vaizdžiai turėjo atrodyt, gal net kiek juokingai.
- Ak, Elena, - jau ketino sakyt avv, bet susilaikė, ne vyriškai skambėtų juk. Pakreipė galvą ir perbraukė per jos ranką, pasiekęs delną paėmė jos ranką ir spustelėjo pirštukus.

Laikydamas jos ranką apkabino laisvąja ranka ją per liemenį ir glustelėjo arčiau savęs, kaip jau aišku įsiliejo į saldžių bučinių fabriką.