(pyyypt. ;D)

Atsisėda prie baro ir tarsteli padavėjui.
- Neee... Šį kart ne martinio - kai jis jau pradeda pilti martinį - man brendžio, prašau. stipraus.

Mel garsiai kaukšėdama aukštakulniais patraukė link baro, atsisegusi striukę pasitaisė suknelę ir jau kiek slystantį plaukų lankelį ir atsisėdo į Mel laimei tuščią, jos mėgstamiausia vietą. Užsisakiusi ledų kokteilio, šįkart šokoladinio apsidairė. Pamačiusi nepažįstamą merginą, pamojavo jai pirštų galiukais, nesvarbu, kad ši sėdėjo gana arti.

Luna, jau truputuką "apsinešusi" nuo alkoholio nusišypsojo tai nepažįstamajai. Tuomet neilgai ją patyrinėjusi tarė:
- Sveika - ir darsyk nusišypsojo.

Mel veide atsirado šypsena.
-Labas, aš Melanie, arba tiesiog Mel,- ištiesė ranką.- O tu?
Kilstelėjo antakį.

Luna šiek tiek pralinksmėjo po savo visų pastarųjų dienų potyrių...
Šypsodamasi taip pat ištiesė ir paspaudė ranką Mel. Tarė:
- Aš esu Luna. Jei labai tingisi ištarti šį vardą, būna žmonių, kurie vadina ir Lu - nusijuokė.

-Aišku,- šyptelėjo ir patraukus ranką pasiėmė ledų kokteilį, patenkinta gurkštelėjo ir apsilaižė lūpas.
-Seniai tu Mystic Falls'e?

- Net LABAI - pabrėždama pasakė ir nusijuokė - vakar atsikrausčiau - nusišypsojo - o Tu?
Tuomet suvokusi, kad jos brendis baigėsi mostelėjo padavėjui ir šis papildė jos stiklinę. L. gurkštelėjo.

Nusijuokė ir gūžtelėjo pečiais.
-jau kelis mėnesius čia,- kiek susiraukė prisiminus Liam. Vėl atsigėrė savo kokteilio, bei pavartė akis žiūrėdama į jos brendį.

L. nusišypsojo pastebėjusi, kaip įtariai Mel žiūri į jos brendį.
- Mystic Falls'as šiaip labai mielas miestelis man pasirodė - nusišypsojo ir gurkštelėjo savo visai "nestipraus" gėrimo.

Mel šyptelėjo. Iš savo rudų garbanų išsitraukė plaukų lankelį ir įsidėjo į rankinę.
-taip sakai, kad jau spėjai susipažint su kokiu nors vaikinuku?- draugiškai nusišypsojo.

Luna nusijuokė.
- Ak.. ne - nusišypsojo - Kodėl šitai turėtų daryti didžiausią įtaką? - nusišypsojo - šiaip susipažinau su keliais vaikinais, bet ten tiesiog pažįstami - nusijuokė.
Ištuštino savo brendžio stiklinę, bet daugiau padavėjo nebeprašė.

Mel nusijuokė.
-na taip dažniausiai būna,- šyptelėjo ir pradėjo žaist su kokteilio šiaudeliu.

Nusišypsojo. Visai pralinksmėjo.
- Be bachūrų ramesni gyvenimas - ir sukikeno.

-O taip,- palinksėjo.

- Radau bent vieną žmogų, kuris man pritaria, - nusijuokia.

Šyptelėjo.
-gal todėl, kad man visiškai nesiseka meilės reikaluose.

- Man taipogi - sukikena.
Ir kiek surimtėja, trumpam paskęsta apmąstymuose ir vėl žvali žiūri į Mel.

Kiek sumirksėjo stebėdama Lu.
-seniai tu vampyrė,- tyliai paklausė.

- 130 metų - taip pat tyliai atsakė - Tu?

-jei tiksliai, tai 459,- išsišiepė.

- turite gyvenimiškos patirties - kaip į vaikas į suaugusį žmogų kreipėsi L. ir nusijuokė.

Mel pradėjo juoktis.
-aš visus tuos metus buvau vaikas, atrodžiau kaip 9-nerių.- Šyptelėjo,- gali įsivaizduot koks tai košmaras?