- Luktelk - pabalnoja Amandos žirgą, padeda jai užsėsti.
palaukia, kol R. užsės.

Užsėda ant žirgelio. Žvalgosi.

- Na, eime. - nusišypso paėmusi abejus žirgelius už vadelių. Jie klusniai juda paskui.

Visi trys žirgai ir Russas su Amanda atėjo čia.
Luna suleido žirgus į aptvarus ir klustelėjo:
- Patys nusibalnosit? - paklausė ir šyptelėjo.
Glostė Beirą.

Taip pat nubalnoja Fokusą, glosto jį.

Luna Beiros vis dėlto nebalnoja tik atsisėda ant tvoros krašto.
- O gal norit į mirtinąją trasą? - sukikena - tik tuomet jums reikėtų patikimesnių žirgų - gūžt petukais - bet potyriai nesveiki, o ir mano Beira pagaliau turėtų ką veikti.

- Šuoliai per įvairias nepajudinamas kliūtis, purvynai, šakos, bruzgynai, upės, kurias reikia perbristi - gūžteli petukais - na, Kaktusas ir Fokusas nėra labai patikimi, nors tu neužmušamas, tai gali, bet labai tikėtina, kad skaniai drėbsiesi į žemę - nusijuokia.

- Gerai, bet tuomet dėsime laužtukus.
Tarė, lyg jie ką nors apie tai suvoktų.

- Aš nemanau, kad noriu - papurtė galvutę Amanda.
(parašiau už A.)

- Nežinau, kaip jūs norit. - gūžt petukais - galim - nusišypso.

- Aš ten ne kartą vožiausi, net ir mokėdama joti - gūžt petukais - bet aš mėgstu ją, nes Beira ten praktiškai jaučiasi kaip namuose, ji pusiau mustangė gi - nusišypso.
Paduoda abiems jiems laužtukus, vietoj įprastų kamanų.

Balnoja Fokusą, lėtai glosto jį.

Pataiso laužtukus, vis dėlto, jis gi nežinojo, kaip tiksliai juos dėti, padeda pabaigt sutvarkyti Amandos žirgą ir atidaro vartelius, leidžia jiems užlipt ant žirgų. Pati atidariusi vartelius užlipa ant Beiros.

Užlipa ant Fokuso, laukia.