Šitie pacanukai susipažino visai neblogomis aplinkybėmis - tas žioplelis vinguriavo iš miestelio į miestelį su savo 1967 - ųjų mėlyna Chevy Camaro, o anoji tebesimėgavo pilnavertišku žmogaus gyvenimu, netampoma šizofrenijos požymių ir kuolais nesmaigstydama patrauklių vyrukų, mėgstančių pašiepti dantis prie ne ką mažiau dailesnių panelių kaklų. O jų keliai susikirto ko gero labiausiai garbinamoje Deimio vietelėje - kažkokiame apipelijusiame bare, prie stikliuko viskio ir darto be strėliukių. Pabendravo jie normaliai, kaip vyrukas su moteriške ir gali pabendrauti - nei bajerių, nei ilčių prie kaklo nebuvo (tarp kitko, Deimio atžvilgiu tai nemenka pažanga). Ramiausiai atsiglėbesčiavo ir išsiskirstė savais keliais - kas su gelda į kitą miestelį, kas į jaukiuosius namučius.
Taip likimas jau susiklostė, kad šiems teko susitikti dar kartą. Aišku, neturėdamas valios išsiskirti su numylėtu mašiniuku, laisvas it paukštis vampyras lakstė po Mystic Falls'o apylinkes, o tuo metu jau aiškiai agresyvi medžiotoja šmirinėjo iš vienos vietos į kitą, taip ir pričiupdama besišlaistantį vyruką. Ir pokalbis buvo mažiau civilizuotas, ir kuolai į šalis lakstė, pakol Salvatorių braliukas buvo gražiausiai į kampą įspraustas. Taip jau nutiko, kad greičiausiai pats nesusimąstydamas anas turėjo užslėptą kozirį - apturėjo pačius artimiausius santykius su Gilbertų mergina Elena, kuri ir medžiotojos kraujo giminė buvo, pusseserė didžioji. Todėl teko jai nenoromis ištraukti Deimio pasturgalį iš savo pačios nagų. Nors vienas kitam atrodo net labai patrauklūs, iš esmės bendrauja tik dėl asmeninės naudos - tas informuoja Natali apie jam nepatinkančių vampyrų buvimo vietą ir bac, anoji juos su pasimėgavimu nukepa. Šį viengungį medžiotojai ir gaila, ir neapsimoka nudėti (tai prilygtų nuodėmei), mat jis it koks aukso puodas su papildom dovanėlėm - ir nužvelgia, ir pamalonina kokiu gražiu žvilgsniu ar šypsena. Vienu klausimu tiedu sutaria kuo puikiausiai - tai jaunosios Gilbertų panelės saugumas. Tik tas jų supratimas skiriasi kaip diena nuo nakties - anas klijuojasi ir visomis meilybėmis gretinasi prie pusseserės, aiškiai išsityčiodamas iš žodelyčio "saugumas" prasmės (dėl to Natali net buvo pagrasiusi Deimiui sukaposianti viską, kas gero yra žemiau juosmens - o tai būtų negrįžtamai gyvenimą žlugdanti netektis, tarsi praradus geriausią draugą). Tuo tarpu Natali nei šakių, nei kuolų, nei visos šaltosios gvardijos dėl pusseserės nepagailės, kad tik būtų užtikrintas saugumas. Nepasitiki ji nei vienu iltimis pasidabinusiu Salvatorių broliu, bet į pacanuką Deimį skersuoja atlaidžiau - juk jai ano ir šypsena mielesnė, ir mašiniukas fainesnis. Apskritai jie yra labiausiai nupušusi priešų porelė, mat skirtingais frontais varinėja, viens kitam informatoriais dirba, apsispardo, apsižodžiuoja, kumščiais tvoja, bet galiausiai lyg niekur nieko susėda, viskio taurelėmis svaidosi, žvilgsniukais skersuoja, šypsenėlėmis žybčioja ir velniai žino ką iš tiesų vienas apie kitą galvoja. O tų minčių daug ir įvairiausių - nuo pošlų iki pačių nagliausių.