....

*Ateina ir atsisėda. Nors jam nepatinka laukti, tačiau tenka laukti, o belaukiant išsitraukia savo dienoraštį iš mega didelės kišenės ir skrabina tušinuku. Šalia sėdintis vaikas smalsiai žiūri į Adam ir nesupranta, kaip vaikinas gali rašyti dienoraštį. Po to tas vaikutis timpteli už rankos mamai ir jai kažką pasako, į ką Adam net nesigilina, tačiau šita moteris išplėtusi į jį paspokso ir kažkur nutipena greitu žingsniu. Adam ją nulydi akimis ir toliau rašo nieko nenujausdamas, nes šį kartą jis atsiribojo nuo paprastų žmogelių.*

*Parašęs dienoraštyje įrašą ir vėl grąžina jį į kišenę. Pakėlęs galvą pamato tą pačią moteriškę stovinčią prieš jį ir rankoje laikančią kuolą. Adam nustemba ir greitai nušoka nuo savo kėdės ir metasi tolyn, link lėktuvo.*

Mel atėjusi patogiai įsitaisė ant kėdės. Siaubingai nuobodžiaudama gana įžūliai spoksojo į kitus keleivius. Po kokio pusvalandžio nuėjo nusipirk žurnalą, paskubom jį vartė, bet nieko tinkamo neradusi įgrūdo kažkokiai moteriškei, kuri paslapčiom vis pasižiūrėdavo į žurnalą. Mel kiek suirzo, nes jai niekad nepatiko oro uostai. Po kelių valandų šurmulio, mažų vaikų verkimo ir zyzimo, buvo paskelbta, kad keleiviai jau renkasi į lėktuvą. Mel patenkinta nužingsniavo.

Atėjusi atsisėdo ir užsikėlė koją ant kojos. Nervingai kandžiojo lūpą ir spoksojo į laikrodį. Kai jau pradėjo rinktis pirmieji keleiviai, Mel nusekė paskui juos.

Atžingsniuoja su Kate, paleidžia ją. Klesteli ant kėdutės ir pažiūri į reisų sąrašą.
- Na, mums reikės šiek tiek palaukti, - šypteli, rankoje esančius du bilietus praskleidžia.

- Kaip visuomet. - atsidūsta ir psisėda šalia.

- Mhm, kaip visuomet.. sunku gauti tiesiu taikymu bilietus ant lėktuvo, - pavarto akeles. - Niekis, ilgai laukti tikrai nereikės, - visgi nusišypso.

- Tikiuosi. - patempia lūpą, bent gerai jog laikas gan greitai slenka.
Dirstelėjo į laikrodį.
- Tiesa, turėsim galimybę paragauti gražuolių venecijos vaikinų. - nusijuokė.

Taipogi žvilgteli į laikrodį ir tuomet į bilietus, kurios laiko rankoje.
- O taip, tikrai turėsim galimybę, bet man vis tiek ribotai su jais, - nusijuokia, baisu net pagalvoti jei susileistų or apsuktų jai protą, baigtųsi blogai.

- Ribotai ? Ką nori tuo pasakyti ? - šyptelėjo.