Pažiūrėjo į jį, nu keista jį tokį matyt.
-Amm..tu mano draugas........atrodo,-linkelėjo.

Paėmė tą dovaną.
-Kas aš tau?-pažiūrėjo į jį.

-Na dabar jau nebesvarbu,-šyptelėjo, o širdyje jis norėjo norėjo rėkti, klykti ar kažką panašaus, bet susilaikys, nes pasirodys kaip visiskai nesveikas

-Tigi pasakyk,-šyptelėjo ir padėjo gėles ant stalo. Atsisėdo ant sofos.

-sakyti tikra tiesa?,-pasitikslino

-Pageidaučiau,-linkt.

-Na pirma tenoriu pasakyti tai, kad tu esi tesiog nuostabi ir nemoku apsakyti žodžiais kokia tu esi graži ir panašiai,-linkteli
-O svarbiasia tai, kad tu man tikrai patinki,-nuleido galvą

Atsiduso, tep sunkiai.
-Šiandien gėrei?

-Lašeli,-linkteli
-bet atikėk manimi aš kalbu tikrų tikriausia tiesą,-palinksi keletą kartų

Susiraukė.
-O bent spranti, ką kalbi?

-Tai aišku, kad suprantu,-linkteli
-Aš kalbu visiška tiesa ir dar blaivaus proto

-Nebežinau,ką sakyti...,,-sumurmėjo ir nusuko žvilgsnį į gėles.

-Sakyk tai ką dabar manai,-linkteli
-jai nori galiu išeiti ir niekada nebepasirodyti tavo akyse,-nusuko žvilgsni

-Nee...aš to nenoriu,-papurtė galvą.-Tiesiog...nesuprantu, kaip mane...,-papurtė galvą.

-Pratęsk minti,-atsiduko į ja savo kaip ir visada mielu žvilgsniu

-Manės neįmanoma..mylėt ar kažkas panašaus,-papurtė galvą.

-Kodėl?,-nesupratęs pakėlė antaki

-Naa..aš sunkaus būdo ir panašiai,*-prikando lūpą ir žvilgtelėjo į M.

-Na gal ir kartais, bet man tiesa sakant tavo charakteris labai patinka,-linkteli

Sukikeno.
-Achh...

-Bet aš rimtai,-linkteli

-Nu nežinau...,-atsiduso ir paėmė tą dovaną, kur jis davė. Išlupo ir pažiūrėjo į žiedą.- Jis labai gražus...ačiū.

-tau nieko negaila,-išsišiepė

Beet, daugiau man nedovanok nieko, gerai?-žvilgt į jį.