-daug.. hm..-vaidino susimasčiusią.
-noriu... kaip visada kraujo, naujos suknelės, dabar būt blaiviai, tavęs, savo knygos, žmogiško gyvenimo ir... kažko...- su šypsena pasakė.
-o tai tu ko nori?

-čia perkeltine prasme, bet taip,- nė kiek nesusigėdo, žiūrėjo tiesiai jam į akis.

-ir norėsiu toliau.
-taip, tu žmogus, tavęs ngaliu turėt, bet... gaut galiu,- kilstelėjo vieną antakį ir tyliai nusijuokė.

-čia sėkmės man?- klustelėjo bet sustingo jam atsidūrus taip arti.
-ko tu sieki?

Giliai įkvėpė. Nuo jo pirštų jai pašiurpo oda. žinoma gerąja prasme.
-vėl mane žudysi?- paklausė ir nenorom šyptelėjo.

-norėjai, o kadangi nenužudei, reiškia, kad nevisad gauni ko nori.- menkas šypt.
-ne taip kaip aš,- pasakiusi pasistiebė ir greit jį pabučiavo.

-ne, bet kol kas...- menkas šypt ir vis dar žiūrėjo jam tiesiai į akis.

-aš pasakiau kol kas... o tai prie ko čia tu?- nesupratusi šyptelėjo ir pasitraukė tolėliau nuo jo.

-kodėl? nes tikrai norėčiau tokį išgirst.

-gaila...- liūdnai nusišypsojo..
-hm...man gal jau reiktų eit... mašina kažkur palikta..ir nusigert galutinai nenoriu. o tau reiktų grįžt pas Kate..- paskutinį sakinį visai nutildė.

-Na kaip jau nori,-gūžteli petukais. Jam buvo visiškai tas pats su kuo jis būna ir yra, nes jis nė vienos merginos neišskiria, na gal Sophia, bet jis tikras nėra dėl to
-Kur?,-žiūri į Kate.

-Kate... nepyk,,,- susikrimto ir paėmė K už rankos.

-aš tave galiu parvešt namo..arba kad ir pas mane. aš turiu namuose kraujo,