Sukando dantukus ir nustūmė jį nuo savęs. Atsidususi žvelgė į jį. Kažkokia pernelyg taiki pasidarė paskutiniu metu. Reikia jai aukos, kad susigražintų savo senąjį būdą. Kiek pasidairė, bet jokio žmogaus nematė.
-Šiuo metu esu labai rami, o ne arši,- šyptelėjo. Pagal Kaylee standartus tokia ji ir buvo.

Christian nusijuokė.
- tai jo jo, aš čia apskritai sakiau. - lyg ir pritarė jai.
- žinau, man dar mokytis ir mokytis suvaldyti tave... - išsišiepė.
- bet aš neblogas mokinys, jo? Gali neatsakyt, žinau, kad taip. - išsiviepė patenkintas ir nužvelgė ją nuo galvos iki kojų ir atvirkščiai.

Suraukė antakius ir vėliau nusijuokė.
-Manęs suvaldyt neįmanoma, tad gali ir nesistenkt,- pakreipė galvą į šoną, vėliau nusuko žvilgsnį nuo Chris.

- įmanoma. viskas įmanoma, jeigu labai nori. - išsišiepė.
- Kaylee, kaip manai, jaunus ir apdovanotus vampyrus verčiau užmušti dar jaunus, tiesa? - lyg niekur nieko pasidomėjo.
- jeigu įmanoma, kad vėliau jie kels rūpesčių?

Kilstelėjo antakį ir surimtėjusi žvilgtelėjo į jį.
-Jei neįmanoma patraukti jų į savo pusę...- šyptelėjo,- tada nudėk.
Pirštuku kilstelėjo jo smakrą.
-Turi rūpesčių? Apie kokį vampyrą kalbi?
Prisimerkusi žvelgė į jį.

Christian biškį pagalvojo.
- ne, nieko. - tarstelėjo.
- palauksiu kokį dešimtmetį, o tada jau žiūrėsiu. - lyg ir apsisprendė jis.
- nieko ypatingo, nekreipk dėmesio. - šyptelėjo puse lūpų.

Gūžtelėjo pečiais ir atsitraukė. Nuo šiol nusprendė elgtis kiek abejingiau. Atsirėmusi į turėklus žvelgė į vandenį.
-Elkis kaip išmanai.-Ramiu melodingu balsu atsakė.

Christian kurį laiką paspoksojo į ją. Tada nusijuokė.
- žinai, kartais tu tokia juokinga. - išsiviepė.
- ta prasme, tokia abejinga ir išdidi. - vėl nusijuokė. Jam tai žiauriai juokinga pasidarė.

-Šaunu, kad pralinksminau,- šyptelėjo ir atsisuko.-Man keli tūkstančiai metų ir man sunku atsikratyt visų įpročių.
Kiek nudelbė akis žemyn, lyg kokia kilminga dama, bet staiga vėl žiūrėjo į jį, gan provokuojančiu žvilgsniu.
-Gyvenimas tai scena, o mes tik aktoriai.
Lyg niekur nieko pasakė.

- kiekvienas turi savo gyvenimo moto. - gūžtelėjo pečiais.
- o rimtai, gal dar praėjus keliem amžiam nebebūsi tokia nepasiekiama? - lyg niekur nieko paklausė ramiai spoksodamas į ją.

-Kodėl tau tai rūpi?- nusijuokė, šypsodamasi atsirado priešais jį.

- tu rimtai to klausi? - nusižvengė.
- nuvylei mane biškį, Kaylee. Atrodė, kad esi kiek nuovokesnė. - išsiviepė.
- nu nieko, užtat vis tiek palikai kažkiek vilties tave pakabint. - gūžtelėjo pečiais. Tada pats nuvarė ir atsirėmė į turėklus šalia Kaylee.

-Palikau vilties?- nusijuokė.-Chris, tau nereikia tokios kaip aš.
Šyptelėjo žiūrėdama į jį.
-Susirask mielą, labiau nuspėjama merginą, kurios galvoje nevirs planai kaip kam pakenkt ar ką iškrėst.
Apsikabino jį per kaklą ir švelniai pabučiavo.
-Jei nemoku pasisveikint, tai nors atsisveikinsiu gerai,- šyptelėjo ir šįkart kiek reikliau pabučiavusi dingo, ore liko sklandyt jos kraujo raudonumo kaspinas, kuris nuslydo nuo plaukų, ir dabar lėtai leidosi ant žemės.

Christian gan ramiai į visa tai reagavo, tačiau nenorėjo, kad taip greit dingtų. Šį kartą nebegalvojo jos vytis. Pastebėjęs krentantį žemyn kaspiną jį paėmė dar nenukritųsį ant žemės. Dirstelėjo į jį. Tada jį pasiėmęs dingo.

Prilėkė prie tilto ir grakščiai užšoko ant turėklų. Su savo aukštakulniais kaip kokia akrobatė ji žingsniavo jais į priekį ir stebėjo vandenį apačioje. Apsisukusi ji nulipo nuo turėklų ir nukaukšėjo į kitą tilto pusę, ten alkūnėmis atsirėmė į atramą ir nuleidusi galvą stebėjo vandenį. Gražu. Staiga jai dingtelėjo, kad galėtų išsimaudyti. Apsisukusi ji patraukė toliau, link paplūdimio.